Sardinija. 7 dienos Cagliari pagal Mantą K. #6.

Kai pakėlus telefono ragelį dukart per dieną išgirsti klausimą "o ką veikti Sardinijoje", numerio perkėlimas ant "800-osios" linijos gali pasirodyti kaip labai realus biznis. Bet kai mano feisbukas užlūžo nuo draugų ir bičiulių sardiniškų atostogų nuotraukų teko pripažinti, kad minios lietuvių kažką gero toje saloje jau surado. 

Kai manęs klausia kur apsistoti Sardinijoje, aš visom keturiom griūnu už vilos nuomą: a) ekonomiškiau, b) arčiau "žemės", c) taip atostogauja vietiniai. Bet galima ir kitaip. Kad ir taip, kaip mano bičiulis Mantas K., rimtas žmogus iš teliko, kuris dar ir viską surašyti nepatingėjo:

Savaitę laiko nusprendėme praleisti Cagliari. 6 naktims susiradome viešbutuką

Vaizdas pro viešbučio langą

miesto centre, tačiau vėliau pagalvojome, jog padarėme klaidą – geriau būtume ėmę kelis viešbučius skirtinguose miesteliuose ir labiau pakeliavę po pačią Sardiniją. 

Mūsų kelionių metu viešbučiais rūpinasi žmona (na kaip ir viskuo kitu, ačiū jai už tai). Pasirinkimo kriterijai buvo įprasti: kainos ir lokacijos optimaliai geras santykis - pasirinkom „AffittacamereArcobaleno“. Viešbutis tikrai labai puikioje vietoje, pačiame miesto centre. Kaina apie 1450 Lt dviviečiame kambaryje su pusryčiais dviems asmenims. Jei susigundysite nuvykti į šį viešbutį svarbu žinoti, jog juos reikėtų įspėti apie savo atvykimo laiką, nes registratūra dirba ne visą dieną. Pats viešbutis nėra didelis, jame kokie 10 kambarių, keli antrame aukšte ir likę trečiajame. Kambarys tikrai pakankamai erdvus, su dviem prancūziškais balkonėliais į siaurą Via Sardegna gatvę, kurioje vakarais virte virė gyvenimas. Tiesa tik iki vidurnakčio, nes vėliau užsidarius mažiems restoranėliams šioje gatvėje ji tapdavo itin rami. Viešbutis neturi savo kavinės ar restorano, todėl pusryčiauti (su bilietukais) reikdavo kavinėje „Cafe Roma“, 1 min. kelio nuo viešbučio pagrindinėje Via Roma gatvėje. Ir pusryčiauti teko, kaip tikriems italams: kava + ragelis ar bandelė. Žodžiu, ateini į kavinę, paduodi bilietėlius su tos dienos data ir išsirenki kokią kavą gersi ir kokią bandelę valgysi. Nori ko nors rimčiau, daugiau – reiks susimokėti. Reziumė: viešbutis buvo puikus ir tikrai rekomenduojame tiems, kuriems nebūtina 5 žvaigždučių prabanga, tačiau svarbi vieta, kad viskas būtų ranka pasiekiama. Tiesa, viešbutis neturi vietų mašinų parkavimui, tačiau tai irgi nėra bėda. 

Apie viešąjį transportą ir automobilių nuomą.Prieš išvykdami iš Lietuvos svarstėme, kaip reiks nuo oro uosto pasiekti miesto centrą: viešuoju transportu, taksi ar iš anksto užsisakyti pervežimą. Antrą ir trečią variantą tiesiog pamirškite, neapsimoka - tik išėjus iš oro uosto ir pasukus į kairę pamatysite autobuso stotelę. Iš jos į centrą vežama kas pusvalandį nuo ryto iki 23.30 ir atvažiuoja punktualiai. Skaičiuojantiems ir planuojantiems- autobusas iš oro uosto išvažiuoja 15 ir 45 valandos minutėmis (pvz jei atvykstate apie 20 valandą, tai artimiausias autobusas bus 20:15 ir 20:45). Tiesa anksti ryte išvykimo laikas, kažkiek skiriasi. Važiuodami autobusu centrinę stotį, kuri yra Via Roma pradžioje, pasieksite maždaug per 10 - 15 minučių. Bilieto kaina yra apie 4 eurus, jei perkate autobuse 1 euru brangiau. Bilietai parduodami oro uoste, vykstant iš centrinės autobusų stoties į oro uostą bilietus įsigyti galima stotyje (kasos prie McDonald'o).

Kalbant apie autobusus mieste, svarbu žinoti - jei norite, kad jie sustotų stotelėje – iškelkite ranką, kitu atveju jis tiesiog pro jus pravažiuos. Kai norite, kad autobusas sustotų stotelėje, spauskite raudoną mygtuką. 

Po Cagliari mes daugiausiai keliavome pėsčiomis, tačiau porai dienų buvom išsinuomavę automobilį ir aplankėme kelis miestelius į dešinę ir į kairę nuo miesto. Daugiausiai automobilių nuomos punktų yra oro uoste, tačiau prie centrinės autobusų stoties yra HERTZ, geležinkelio stotyje - AVIS. Dvi dienos automobiliu mums atsiėjo 110 Eur.

Keliaujant su automobiliu siūlau nepamiršti navigacijos, nors keliai su nuorodomis, tačiau vien jomis pasikliauti neverta. Pasiėmus automobilį – patikrinkite viską, nes mūsiškiame neveikė taip vadinama „prikurkė“ ir būtų tekę keliauti be navigacijos maitinimo šaltinio. Italai bandė iš taisyti (laukėme apie valandą), vėliau supratę, kad nieko nesigauna – pasiūlė palaukti, kol atveš kitą. Tuomet laukėme dar valandą. Galiausiai supratome, kad toji antroji valanda buvo skirta automobilio plovimui.

Mieste parkavimas beveik visur  mokamas (valanda parkavimo kainuoja 1-2 Eur), už miesto -daug kur nemokamas, o vakare už parkavimą Cagliari mokėti taip pat nereiks (dauguma vietų apmokestintos tik dienos metu, nuo 9 valandos iki 20 valandos). Italai stebėtinai, bet laikosi kelių eismo taisyklių. Per perėjas žmones tvarkingai praleidžia. 

Apie maistą ir maitinimo įstaigas.

Maistas mums yra svarbus. Tiek pats maistas, tiek jo išvaizda ir  mums tikrai negaila už kokybišką maistą sumokėti ir brangiau. Keliaujant į kitas šalis atostogauti, vienas iš mūsų tikslų būna pabandyti tos šalies tradicinę virtuvę. Todėl vietos, kurių iškabose buvo „turistic meniu“ užrašas mums nepasirodė priimtinos.

Besiruošiant į Sardiniją jau žinojome, jog tikrai teks paragauti arklienos steiko. Išvada, vienoje vietoje jis buvo kremzlėtas ir neskanus, tačiau kitame restorane jo skonis buvo žymiai geresnis. Tiesa, supratau, kad man jautiena visgi skanesnė už arklieną. Pastaroji turi šiokį tokį saldumo prieskonį.

Mūsų kelionės favoritas buvo restoranas „Italia“ (esantis Via Sardegna), priešais „Hotel Italia“.

Jo lange puikuojasi įvairiausios jūros gėrybės, restoranas jaukus, visus ateinančius padavėjai pasitinka su šampano taure, darbą prižiūri savininkas, kuris vieną vakarą visoms esančioms damoms įteikė po rožę. Meniu įvairus, platus jūros gėrybių ir visokių kitokių patiekalų pasirinkimas. Mano atradimas buvo raviolli su bulvių ir mėtų įdaru. Labai skanios aštuonkojo salotos, įspūdingo dydžio midijų lėkštė, tobulas jautienos filė steikas su žaliųjų pipirų padažu bei arklienos steikas. Už vakarienę su "Lupus in Fabula" vynu sumokėjome apie 100 Eur. Geriausios picos mūsų nuomone - Piaza Yenne esančioje „Down Town“. 

Kainos – pietūs vidutiniškai žmogui kainuos nuo 10 iki 13 Eur, picos nuo 6 iki 12 Eur, ledai – apie 4,5 Eur už du tris rutuliukus. Na, o vakarienė, pasirinktinai nuo vietos kur valgote.

Nors turėjome rekomendacijų, jog Via Sardegna gatvėje esančiuose restoranuose geriau nevalgyti, tačiau nepaklausėme ir neapsirikome. Atradome „Italia“, dar restoranėlį šalia viešbučio, pora jaukių toje pačioje gatvėje šiek tiek toliau nuo centro pusės. Gaila, kad nuotraukų neturime ir adresų nepamename, bet vadovavomės taisykle „no turistic meniu“, o toliau pagal nuojautą.

Keliaujant po apylinkes bandėme stoti keliose pakelės užeigose, tačiau teko „pabučiuoti į užrakintas duris“. Visa laimė, jog prieš tai apsipirkome San Benedetto turguje - gausybė šviežių vaisių ir daržovių, įvairiausių sūrių, mėsos ir kepinių gaminių. Mėgstantiems ir turintiems galimybę gamintis patiems – atskiri šviežios mėsos ir jūros gėrybių skyriai. Prisipirkome visko išvykai ir bendroje sumoje sumokėjome ~ 15 eurų. 

Kelionės aplinkui Kaljarį.

Kaip rašiau, automobilį nuomavomės 2 dienoms, todėl vieną dieną patraukėme į Villasimius

pusę, kitą – link Pulos.

Pirmąją dieną tikėjomės pamatyti rožinius flamingus. Jų ieškojome labai ilgai. Tikėjomės, kad bus nuorodos, tačiau su nuorodomis yra bėda. Jos lyg ir yra, tačiau pavažiavus jau nebėra. Ir atrodo nei jokio posūkio nepraleidai, nei kur į šalį pasukai. Tiesiog jų nėra, todėl ir siūlau turėti navigaciją. O jeigu norėsite flamingus pamatyti, tai neieškokite jų nacionalinio parko adreso, o tiesiog važiuokite pakrante į Villasimius pusę ir išvažiavę iš Cagliari "po dešine" grožėsitės pakrantės vaizdais, o "po kaire" pamatysite tvenkinius su rožiniais flamingais. Mes jų matėme gal 10 ar 20, matyt dar buvo neatskridę, todėl to išreklamuoto įspūdžio neturėjome. Bet kelias į Villasimius, kuris driekiasi pakrantėmis ir kalnais tikrai nuostabus. Verta sustoti, išsimaudyti, papietauti... 

Važiuojant link Pulos pakeliui aplankėme keletą miestelių, kurie arba nėra labai jau kuo nors ypatingi arba mes nelabai radome ką pamatyti. Norintiems prisiliesti prie istorijos – smagu pakeliui užsukti į Villa d‘Orri (važiuojant keliu į Sarroch). Tiesa, į vidų įeiti nepavyko, tačiau sodas ir parkas yra tikrai labai gražūs.

Nuvykus į Pula tikrai būtina pamatyti garsiuosius Nora griuvėsius (įėjimas į teritoriją mokamas - 5 eurai žmogui ir dar keli jei nori pamatyti bokštą, ekskursija bus tik su gidu). Bet verta, tiems, kas jaučia simpatiją istorijai.

Apie parduotuves, suvenyrus ir shopping turizmą.

Šią savo rašliavą pabaigsiu tuo, kas dažniausiai vyksta paskutinėmis kelionės dienomis. Daugelis mūsų puola į suvenyrų parduotuves ieškoti gėrybių draugams ir giminaičiams. Turintiems šią tradiciją teks šiek tiek nusivilti. Suvenyrinių parduotuvių beveik nėra, tiems, kurie kolekcionuoja magnetukus ant šaldytuvo – teks mėgautis gatvės praeivių siūlomais kiniškais gaminiais po 1 eurą arba užsukti į suvenyrų parduotuvę esančią šalia restorano „Italia“ (Via Sardegna gatvėje). Ten rasite visko: magnetukų, knygų apie tradicinį maistą ir net firminių sardiniškų papuošalų moterims iš aukso ir sidabro.

Tie, kurie lagamine pasilieka šiek tiek laisvos vietos naujiems drabužiams iš užsienio – džiūgauti taip pat nelabai bus ko. Na, nebent vyrams. Vyriškų drabužių asortimentas neblogas (bet čia galioja ta pati taisyklė kaip ir maistui, nes kiekvieno mūsų skoniai juk skiriasi). Vyriškose parduotuvėse galima rasti daug neblogai atrodančių drabužių ar avalynės už priimtiną kainą. Tuo tarpu moteriška mada ten savotiška. Ypač daug viskokių „šarkiškų“ aprėdų. Labai daug parduotuvių „ale gariūnų“ stiliaus. Aišku yra tikrai gerų boutique su didelėmis kainomis. Tačiau jų juvelyrika labai graži. Patarimas vyrams: atsargiai su žmonomis vaikščiokite po juvelyrikos parduotuves, labai greitai gali būti išnaudotas kreditinės kortelės limitas.

Dauguma parduotuvių dirba rytais ir po pietų, taigi vadinamoji „siesta“ pas sardus vis dar egzistuoja. Nuo 12 iki 16 valandos dauguma parduotuvių nedirba. Pagrindinė parduotuvių gatvė prasideda iš Piaza Yenne (ties „Mango“ parduotuve).

Ir dar svarbi žinia tiems, galvoja, jog oro uoste duty free zonoje nusipirks viską, ko reikia. Deja, bet oro uoste prieš išskrendant galėsite nusipirkti tik vyno, geriausiu atveju galėsite pasirinkti iš keletos rušių saldumynų. Apie kvepalus ar kitą įprastą Londono oro uostams produkciją pamirškite. Jei reikia ar norite, pirkite mieste... P.S. Kai kurie kvepalai, ten kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Geros kelionės ir mėgaukitės kiekviena akimirka. 

* Istorija ir nuotraukos: Manto K. ir Vitos K. Tekstas: Manto K. Cenzūra - mano (buvo 6 lapai) ;)